Kelionės planavimas vs nuotykių paieška

Jau girdžiu kritikus skalambyjant, kad kelionės planavimas iš anksto nugesina nuotykių ugnelę akyse. Skubu pabrėžti, kad svarbus asmeninis apsisprendimas!

Jei kelionėje ieškosite nuotykių, kitaip tariant tikėsitės, kad jums įspūdžių bagažą sukraus įvairūs netikėtinumai, tokiu atveju planuoti turėtumėte kitaip. Taip, teisingai, vistiek reikia planuoti, nes pasikliovimas likimu gali sugadinti atostogas ir dar išmelžti iš jūsų milžinišką sumą sunkiai uždirbtų pinigų. Ieškantiems nuotykių patariu planuojant kelionę tiesiog palikti vietos netikėtumų atsiradimui.

Jei važiuojate automobiliu, pasilikite keletą naktų be rezervuotų viešbučių, sustosite ten, kur norėsite, o jei nerasite norimos vietos, galėsite naktį praleisti tiesiog po žvaigždėtu dangumi ar automobilyje. Keliaujant automobiliu už poliarinio rato išvis neturėjome rezervavę nakvynės vietų, turėjom įsimetę čiužinį, kad galėtume nakvoti mašinoje, esant reikalui. Viena vertus, toks sprendimas pasiteisino, nes kai kuriose nakvynės vietose pažvelgus pro automobilio langą vaizdai tiesiog gniaužė kvapą, kita vertus, į kelionės pabaigą jau šiek tiek erzino tai, jog ir vėl turėsi važinėtis kol rasi tą konkrečią vietą (ar turės vietų nakvynei, ar tinkama kaina, ar pakankamai švari, ar vieta miegojimui saugi ir pan.). Gelbėjo tik tai, kad visą parą būdavo šviesu, tad vairuoti buvo daug lengviau, nei tamsią naktį.

Užtat iš kelionės po Luaros pilis pamenu, kad toks sprendimas, t. y. palikimas vienos nakties be rezervuotos nakvynės, pasiteisino su kaupu. Važiavome Paryžiaus link, buvo jau vėlyvas vakaras (~22 val.). Nusprendėme pakeliui užsukti į Šartro (pranc. Chartres) miestą, galvojom tiesiog truputį pailsėsim ir važiuosim toliau, o patekome į šviesų festivalį! Visas senamiestis buvo pilnas skirtingai apšviestų, įvairiomis instaliacijomis ar net mini spektakliais su muzika padabintų architektūros objektų. Mano vyras neseniai mokėsi fotografuoti naktį ir graužėsi, kad šių įgūdžių neturėjo mums lankantis Šartre, nes nieko panašaus daugiau nėra tekę matyti.

P1010617

Vakaras buvo labai šiltas, tad prasibastėme net keletų valandų paskui šaligatviuose įrengtas švieseles, žyminčias festivalio maršrutą. Galiausiai vėl patraukėm Paryžiaus link, visas kelias ėjo greitkeliu pramoninėmis vietovėmis, galiausiai radę progą išsukom iš greitkelio ir sustojom pasnausti pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje. Ryte paaiškėjo, kad mes Versalyje (pranc. Versailles), tad neliko nieko kito kaip eiti apžiūrėti karaliaus rūmus…

Mano asmeninė patirtis rodo, kad nepaisant pasitaikančių nuotykių, daugiau verta tikėtis neišdildomų įspūdžių iš pačios šalies kultūros, architektūros grožio, susitikimų su vietiniai žmonėmis, todėl siūlyčiau pradėti lankytinomis vietomis domėtis anksčiau, prieš išvykstant. Galite netgi sekti tos šalies ar miesto naujienas, prisijungti prie socialinių tinklų paskyrų (tiek facebook, tiek twitter), įsigyventi, įsimylėti savo atostogų vietą, pasiteirauti kelionių forumuose ką, ten jau buvę keliautojai, rekomenduoja patirti ir išvysti. Aš turiu tradiciją susirasti mane motyvuojančią būsimų atostogų vietos nuotrauką ir užsidėti ją ant kompiuterio darbalaukio, nes juk turėti svajonę ir jausti ją artėjant taip malonu!

Kaip ir visur, taip ir svajonėse apie tai, kas jūsų laukia kelionėje, būtinas saiko jausmas, o tai patirsite Paryžiaus sindromą (angl. Paris syndrome). Ši psichikos liga pasireiškia haliucinacijomis, didybės manija, didžiuliu nusivylimu, nerimu ir dažniausiai pasireiškia japonų turistams po apsilankymo Paryžiuje, kurį jie idealizavo ir taip svajojo pamatyti.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s