Apie keliones lėktuvu žaliems. Oro uosto patikra

Puikiai prisimenu savo pirmąjį skrydį… Skridome iš Kauno oro uosto į Briuselį, vyras vaikystėje jau buvo skridęs lėktuvu, todėl pasitikėjau jo žiniomis ir patarimais, kuriuos jis perėmė iš savo tėvų.

Pirmasis patarimas – kramtyti gumą lėktuvui kylant, kad neužgultų ausų. Labai jaudinausi dėl to, kad užguls ausis ir bent iš aplinkinių pasakojimų (kurie kaip vėliau paaiškėjo buvo išbandę arba SSRS kukurūzninkus arba karinius naikintuvus) atrodė, jog jausmas bus labai nemalonus, todėl prisipirkau kramtomosios gumos ir prieš skrydį susikimšau saują gumos gabalėlių į burną.

Antra, mums patarė būtinai pasiimti su savimi vandens, nes lėktuve norėsis gerti. Patarimas iš esmės naudingas, nes lėktuvo salone tikrai kartais būna karšta ir ir visuomet labai sausa, tad ima troškinti. Bet su tais savo buteliukais vandens mes turėjom rimtų bėdų. Kai apsauga ėmė kamantinėti ar nesivežam kitų skysčių, ėmėm primygtinai teigti, kad tikrai nieko daugiau neturim, t.y. visą kosmetiką susidėjom į tam skirtą maišelį. Iš to streso apie tuos buteliukus nuoširdžiai užmiršom, o baigėsi viskas gana laimingai – mūsų tašes iškratė, teko iš naujo jas susipakuoti, o vandens buteliukus liepė eiti ir išmesti prieš apsaugą esančiose šiukšliadėžėse.

Na ir trečiasis patarimas – būtinai paploti, kai lėktuvas nusileis, nes tai esą toks pat etiketo reikalavimas kaip ir plojimai po koncerto. Tai mes, kaip tie jaunuoliai pirmą kartą atėję į La Scala operos rūmus, stengėmės nepražiopsoti to momento, kai jau reikia ploti, nes gi po to kiti pagalvos, kad mes čia iš kokio gūdaus kaimo pirmą kartą skrendam lėktuvu ir nežinom kaip reikia elgtis.

Taigi, nesigėdykit, jei ko nors nežinot, svarbiausia, kad prieš skrydį pasidomėtumėt esminiais saugumo reikalavimais, bagažo registracijos ir transportavimo taisyklėmis bei užsitikrintumėt pakankamai komfortišku skrydžiu, pasirūpindami esminiais savo kūno poreikiais.

P1110629

Toliau apie viską nuo pradžių.

Filme „Up in the air“ pagrindinį veikėją įkūnijantis G. Clooney pateikė net keletą „puikių“ patarimų kaip greitai pereiti oro uosto apsaugą: niekada nestokite į eilę už žmonių keliaujančių su vaikais,  seni žmonės yra dar blogiau, nes jie ilgai krapštosi ir turi daug metalo, kurį pamiršta, venkite tų, kurie atrodo kaip „potencialiai atsitiktinai“ atrinkti papildomam skenavimui.

Kiti keliautojai jums dar gali patarti vengti eilės, kur daug moterų, esą jos dažniausiai turi krūvas kosmetikos, kuri neatitinka reikalavimų, ar emigrantų, nes jie vis bando ką nors pravežti nelegaliai, o jau atsistojus už verslininko – eilė pajudės su vėjeliu. Stereotipuose visuomet esama racijos, bet aš galvoju, kad labiau reikėtų rūpintis ne žmonių, esančių prieš tave eilėje, o savo bagažo patikra, kad netektų atostogų pradėti su nemalonumais.

Pirma esminė taisyklė – visi skysčiai turi būti supakuoti į 1 litro peršviečiamą užsegamą pakelį (jei tokio neturite, jį nesunkiai gausite oro uoste, daugumoje oro uostų apsauga juos duoda nemokamai). Iš anksto juos įsigyti galima tiesiog maisto prekių ar kosmetikos parduotuvėje. Šiame maišelyje gali būti buteliukai, kurie yra ne didesnės talpos nei 100 ml. Buteliukai gali būti ne originalūs, pvz. IKEA specialiai pardavinėja tokius buteliukus, į juos galima susipilti tai ko jums reikės kelionėje (kremą nuo saulės, šampūną ir pan.), svarbu, kad ant jo būtų nurodyta talpa.

Nors su šia taisykle vargo lyg ir neturėtų būti, bet kaskart keliaujant tenka pamatyti įvairiausių istorijų. Italijoje apsauga nepraleido maskarponės sūrio, nes jis taip pat buvo pripažintas skysčiu, tad netilpus į minėtą maišelį, keliautojai buvo priversti jį išmesti. Taline teko matyti kaip moteris prie apsaugos (nelabai suprantanti anglų kalba jai aiškinamos skysčių taisyklės) užuot išmetusi savo brangų kūno pienelį, supylė jį tiesiai į jai paduotą 1 litro maišelį. Kita vertus, šios taisyklės nereikėtų suabsoliutinti, tai reiškia, jog nebūtina visus drėgnus produktus pakuoti kartu su kosmetika (pvz. vaisius, nes juose yra sulčių ar vakumuotus mėsos gaminius, nes jie drėgni). Bet verta pagalvoti prieš perkant lauktuves ar šios nebus skystos. Pati esu vežusi medų, aliejų ir pan., tiesiog jų perku <100 ml ir, kaip reikalaujama, dedu į jau minėtą permatomą maišelį.

Mano vyras, nors keliauja lėktuvu keletą kartų per mėnesį, neseniai buvo sulaikytas Talino oro uoste, nes tiesiog greitai kraudamasis daiktus įsimetė kvepalų buteliuką. Kai jo paklausė apie skysčius lagamine, jis ėmė tvirtinti, kad nieko neturi (nes tuos kvepalus į tašę įsimetė dar beveik miegodamas, o daugiau kosmetikos nesivežioja), tuomet teko keliauti pas apsaugą, peržiūrėjo jo daiktus, iškamantinėjo, radę kvepalus dar ir pasiaiškinti liepė. Gerai, nors tai, kad jis laisvai bendrauja anglų kalba ir sutarė visas procedūras atlikti bendraujant angliškai, kitu atveju yra privaloma kviesti vertėją (nes čia jau prasideda oficialios procedūros pagal atitinkamas teisės normas), tokiu atveju galite net į skrydį pavėluoti.

Iš viso to, turim pamoką, kad jei apsauga kelintą kartą klausia ar tikrai neturit daugiau skysčių, reikėtų gerai apgalvoti ar net atvirai prisipažinti, kad gal ir turim ką nors ar pamiršom, nes neigimas gali prišaukti didelius nemalonumus, kai nebeatsipirksi pasiaiškinimu (pvz. inkriminuotą gėrimų kontrabandą ar pan. ). Taip pat išsprendėm kvepalų gabenimo klausimą – kvepalams yra specialūs indeliai su purkštukais, kuriuos galima įsigyti kosmetikos parduotuvėse (paskutinį kartą pirkau Droge).

Antra taisyklė – būtina prie apsaugos išimti visus elektroninius prietaisus (telefonas, kompiuteris, planšetė, skaitmeninis fotoaparatas ir t.t.), tad juos ir susipakuoti reiktų taip, kad būtų patogu išimti kol praeisite oro uosto apsaugą. Dažniausiai problema kyla dėl telefono, kuris yra „nežinia kur įkištas“, „kažkur rankinuke“ arba lieka palto, džinsų ar kitoje kišenėje.

Taigi, trečia svarbi taisyklė – visada pasitikrinkite kišenes, nusisekit diržą, netgi akinius verta nusiimti, jei jie metaliniai, moterims siūlau nepamiršti to, ką turite plaukuose, ant riešų bei pirštų, ar liemenėlėje. Vienas metalinis daiktas nesukels metalo detektoriaus cypimo, bet jei jų susidės eilė, gali tekti iškęsti papildomus patikrinimus, kurie visomis prasmėmis nėra itin malonūs. Pastebėjau ir tai, kad skirtinguose oro uostose, ši patikra, priklausomai nuo naudojamos skenavimo technikos, taip pat kiek skiriasi. Kadangi keliauju dažniausiai su panašia drabužių, papuošalų ir batų ekipuote, jau žinau, kuriuos batus teks nusiauti, o su kuriais be vargo pereisiu, tas pat galioja ir aksesuarams (pvz. turėjau akinius, kurie kaskartą „cypdavo“, taip pat džinsus su didelėmis metalinėmis detalėmis, kuriais mūvint vis sulaukdavau dėmesio prie oro uosto patikros). Todėl, jei suveikė detektorius, siūlau apsižiūrėti kas konkrečiu atveju galėjo sukelti „cypimą“ ir grįžtant namo jau atsisakyti atitinkamų daiktų.

Ketvirta taisyklė – paklauskite savęs (o dar geriau savo mamos!) ar tas daiktas, kurį ketinate vežtis, yra nepavojingas (t.y. nėra aštrus, degus, sprogus, sunkus, bauginantis ir pan.). Jei atsakymas būtų „nežinau“ arba „gal ir yra pavojingas“, tuomet siūlau pagalvoti kas svarbiau – turėti šį daiktą kelionėje, rizikuojant jį prarasti prie saugumo patikros posto, ar toliau saugiai laikyti namie. Esu mačiusi kaip prie patikros lieka žiebtuvėliai, žaislinis šautuvas, žirklės, žaidimams skirtos lazdos.

Laikydamiesi šių paprastų taisyklių turėtumėte nesunkiai praeiti oro uosto apsaugą. Apie bagažą ir komfortą skrendant lėktuvu papasakosiu tolesniuose įrašuose.

Advertisements

2 thoughts on “Apie keliones lėktuvu žaliems. Oro uosto patikra

  1. Pingback: Apie keliones lėktuvu žaliems: keleivių teisės, kurias privalai žinoti – noreciaupasakyti

  2. Kotryna J.

    Ačiū už viską vienoje vietoje – išsisaugosiu šį įrašą būsimoms kelionėms, kad kas nepasimirštų.. Nors bagažo patikra dabar jau manau yra daugeliui įprasta procedūra – čia kaip pinigu tikrinimas prie kasos – anksčiau visada jausdavai įtampą, lyg specialiai padirbtus pinigus duotum, o dabar suvoki, kad čia eiliniai saugumo sumetimai. Tai tas pats ir su bagažu – taisyklės yra taisyklės, jų reikia laikytis ir, žinoma, pasigilinti. Man nuolat keista būna, kai žmonės ruošdamiesi į kelionę labiau rūpinasi, kiek daiktų susigrūsti, o ne apie tai, kaip tinkamai pasiruošti, kad kelionė būtų kuo sklandesnė (kaip pvz. skysčius į maišelius susidėti). Bet, matyt, prioritetai.. 🙂

    Liked by 1 person

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s