Mažos gudrybės kelionėse: apie nuotraukas, kibernetines sistemas ir piniginę

Kai saulė jau čiupinėja nuo ryto lig vakaro visa, kas matosi aplink, gatvė ima tuštėti nuo automobilių ir žmonių – žinai, pats laikas atsipūsti! Bet kol lagaminai dar nesukrauti, o kalendorius tik įpusėjęs skaičiuoti dienas ligi atostogų, nusprendžiau dar šį tą parašyti apie keliones, tas kurios jau buvo ir paliko galvoje tūkstančius pasakojimų ir prisiminimų.

Šiandien kelios istorijos apie mažas, bet kartu naudingas gudrybes keliaujant, kuriomis siūlau pasinaudoti.

DSC_5515.JPG

Kelionė be fotoaparato, visgi nėra tikra kelionė. Be abejonės būtų nuostabu, jei mūsų galvos veiktų kaip skaitmeninės vaizdo kameros, kurias atsukus po tam tikro laiko, būtų galima atkurti, vaizdus ir garsus, matytus kelionėse. Deja, o gal džiugu, bet žmogaus atmintis veikia visiškai kitaip – panašesnė ji į kempinę, nei į skaitmeninę vaizdo kamerą. Sugeria viską, tuomet viską sumaišo, o išspaudus gaunasi kažkoks keistas vaizdų, garsų, jausmų, kvapų mišinys, kurį sunku sudėlioti į rišlius sakinius.

Būtent todėl fotoaparatas kelionėje vertas išties didelės pagarbos, nepaisant to ar tai „muilinė“, ar mėgėjiškas žaislas ar profesionali įranga. Mes kelionėse fotoaparatą esam ne kartą nuskriaudę, nuo elementariausių trinktelėjimų į sieną ar grindinį iki maudynių Viduržiemio jūroje.

Pats baisiausias fotoaparato galas buvo atėjęs Saharos dykumoje, kuomet pastarasis prisirijo smėlio ir jo objektyvas pradėjo strigti ir girgždėti. Tuomet manėm, kad jam tikrai atėjo paskutinioji, net rusiškas metodas – patrankyti kumščiu, negelbėjo, bet per laiką pripratom prie jo spurdėjimo rankose fokusavimo metu. Ir visgi jam nebuvo lemta ilgai betarnauti, nes po pusmečio jis kartu su mano vyru, buvo išmaudytas įsismaginusios jūros bangos. Iš pradžių džiaugėmės, kad kažkas pasikeitė po dykumos ir svarstėm gal vanduo bus išplovęs smėlio smilteles, bet vėliau paaiškėjo, kad išdžiuvusi jūros druska yra nenugalimas priešas, tad vidury atostogų teko įsigyti naują fotodraugą.

Po nuotykių su pirmuoju fotoaparatu pradėjom domėtis kaip visgi reikėtų apsaugoti įrangą kelionėse, tai štai keletas gudrybių, kurios leis apsaugoti fotoaparatą kelionės metu:

  • vežant fotoaparatą ir objektyvus suvyniokite į „burbulinę“ plėvelę;
  • drėgnose, smėlėtose ar šiaip daug dulkių ir vėjo pilnose vietose fotoaparatą kiškite į permatomą maišelį, kurio kraštus reikėtų užklijuoti lipnia juosta arba apvyniokite maistine plėvele;
  • turėkite įsidėję servetėlę objektyvui valyti, nes po fotoaparato patirtų nuotykių, jo “akis” gali būti pilna nepageidaujamų objektų, kurie vėliau suguls į nuotraukas.

Fotoaparatu užfiksuotų įspūdžių atpasakojimas tuomet, kai esi pačiame įvykių centre yra pats geriausias būdas parvežti namo gerą nuotaiką ir kelionės dvasią. Todėl man labai patinka atvirlaiškiai, kuriuose galima čia ir dabar surašyti ką matai, kaip jautiesi, ko pasiilgai ir išsiųsti namo. Šiame skaitmeniniame amžiuje dažniausiai atvirlaiškius pakeičia elektroniniai laiškai, į kuriuos įmetame keletą nuotraukų ir trumpą pasakojimą. Visgi yra žmonių, kurių internetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasiekia, tad tokiais atvejais visuomet siūlau siųsti žinią per atvirlaiškių gaminimo sistemas (pvz. zoombook.lt). Tereikia padarytą nuotrauką, įkelti į sistemą, nurodyti adresą, tekstą ir atvirlaiškis adresatą pasieks jums dar negrįžus. Šis būdas man patinka labiau nei pirktinių atvirukų siuntimas, nes sava daryta nuotrauka, tekstas yra asmeniškesni, geriau perduoda emociją ir jausmą, kurį norisi pasiųsti šeimos nariams ar mylimiesiems, o ir kainuoja mažiau.

Mėgstantiems nuotykius ir trokštantiems įspūdžių nuo pat įsėdimo į lėktuvą siūlau “sulošti” naujojoje Ryanair registracijos į skrydį sistemoje. Prieš kurį laiką pasikeitė populiariojo Ryanair sistema – dabar vietos lėktuve yra priskiriamos iš anksto, užsiregistruojant į skrydį (check-in). Ši sistema man patinka dėl to, kad nebereikia stumdytis su norinčiais greičiau nubėgti iki lėktuvo dėl geresnės vietos, dabar galima tiesiog laukti kol prasidės keleivių laipinimas, nesirūpinant dėl savo vietos eilėje, tačiau vis dar galima “pasistumdyti” eilėje su kompiuterio pele rankoje. Ryanair sistema vietų priskyrimą pradeda nuo lėktuvo vidurio, kitaip tariant, kuo anksčiau registruojatės į skrydį, tuo didesnė tikimybė sėdėti arčiau lėktuvo vidurio. Aš asmeniškai labiau mėgstu vietas arčiau išėjimo, todėl mes registruojamės ne anksčiau kaip likus iki skrydžio ~4 dienoms ir tai visuomet mums garantuoja vietas arčiau galinio išėjimo. Jei esate šaltų nervų ir nebijote rizikuoti registruotis į skrydį paskutinėmis valandomis, galite pamėginti išlošti “gerąsias” lėktuvo vietas (priekyje ir prie avarinių išėjimų, jos pasižymi tuo, kad palikta daugiau vietos kojoms), jei jos nebuvo išpirktos iš anksto. Taigi, registruodamiesi paskutinėmis valandomis galite gauti VIP vietas lėktuve, tačiau galite gauti ir pačias prasčiausias vietas. Jei neturite kūdikio ant rankų ar kitų judėjimo apribojimų, gal verta pamėginti?

P1060507

Geriausios gudrybės ir atradimai gimsta bandymuose ir paieškose, automobilio rezervacija – ne išimtis. Rezervacijos sistemose reikia pasirinkti automobilio klasę, pasiėmimo ir atidavimo vietas bei kitus duomenis, tad dažnas suvedęs duomenis ir neradęs norimo automobilio už priimtiną kainą, tiesiog nuleidžia rankas. Mes prieš planuodami tikslų maršrutą visuomet mėgstam išbandyti visus įmanomus, į galvą šaunančius variantus, visus automobilių tipus ir galimas pasiėmimo – atidavimo datas ir valandas. Taip pat verta patikrinti net to paties operatoriaus skirtingas interneto svetaines, pvz. per JAV arba Kanados svetaines atliekant rezervaciją galima sutaupyti net keliolika eurų (pati mėginau šitai SIXT‘e ir veikė).

Kad paieška būna vaisinga įsitikinom Prancūzijoje tokiu būdu gavę automobilį iš Hertz už 70 EUR savaitei, automobilis buvo naujas ir patogus (pravažiavęs vos apie 600 km, Opel Astra universalas su papildoma įranga). Kaip paaiškėjo, tokią jo kainą mums pasiūlė todėl, kad nuomos bendrovė žūtbūt norėjo jį „parvaryti“ į Paryžių iš mažo miestelio, kuriame jis jau kurį laiką leido savo dienas. Tad visai verta skirti keletą valandų, kad kelionė taptų patogesnė ar pigesnė!

Nemėgstu kalbėti apie pinigus kelionėms, nes jie tik priemonė tikslui pasiekti, todėl juos reikėtų pamiršti ir mėgautis atostogomis. Tačiau tenka pripažinti, kad neturint pinigų, atostogos tampa kiek labiau komplikuotos, nes visgi ir valgyti ir miegoti žmogui gyvybiškai būtina (o man, dar ir nusiprausti :D) Taigi, kad tų pinigų nepristigtų, reikėtų juos vežtis įvairiais pavidalais, mes stengiamės per abu turėti grynųjų, tačiau tik nedidelėms išlaidoms,  nes praktiškai visose pasaulio šalyse galima rasti ATM bankomatus, taip pat esam pasirūpinę kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis, kadangi skirtingose šalyse, skirtingų prireikia. Net kortelės firma gali būti svarbi, pvz. lankantis Vokietijoje mums su VISA pavyko atsiskaityti vos poroje vietų, net iš bankomato pinigų negalėjom pasiimti, nes ten valdo MasterCard‘as.

Kreditinės kortelės man nėra labai mielos, visgi lietuviškas kraujas skatina kuo mažiau gyventi skolon, bet kelionėms kreditinės kortelės būtinos tiek rezervacijoms, tiek atstoja kelionės draudimą (imam tokią, kuri ir kelionių draudimą plius duoda). Be abejo kreditinės kortelės gali sukurti rūpesčių, pvz. po kelionės sąskaitoje atsiranda “skylių”, nes koks tai viešbutis ar autonuomos firmelė „pasismagina“, tikėdamasi, kad turistas nusispjaus ar tiesiog nepastebės, kad paimta daugiau, nei turėtų būti. Todėl grįžus visuomet reikia pasitikrinti sąskaitas ir skubiai kreiptis į banką esant nepagrįstam lėšų nuskaitymui (kad būtų pagrįstas nuskaitymas, jums turi būti pateiktos konkrečios pretenzijos dėl sugadintų daiktų, su kuriomis jūs turite būti sutikę raštu).

Bankas mus išgelbėjo kai, teko aiškintis, kodėl autonuomos firma nuo kreditinės nuskaitė nemažą sumelę pinigų, nors automobilį grąžinom sveiką ir jokių pretenzijų mums niekas nepateikė. Pranešus ir pateikus atitinkamos formos prašymą, pinigai buvo grąžinti į sąskaitą, kadangi autonuomos bendrovė negalėjo pagrįsti savo atlikto lėšų nuskaitymo, kaip tai privaloma padaryti pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, kortelės tikrai gelbsti kelionėse ir tinkamai pasirūpinti jomis daug svarbiau, nei išsikeisti grynųjų pinigų prieš kelionę!

Šį kartą tiek, tikiuosi radot kažko dar neatrasto ir turėsit galimybę jau visai netrukus pasinaudoti. Gerų atostogų, įspūdžių ir poilsio!

P.S. primenu, kaip man visada gera ir malonu sulaukti komentarų, papildymų, “Like” ar kitu būdu gauti žinią iš savo Skaitytojo.

 

Advertisements

One thought on “Mažos gudrybės kelionėse: apie nuotraukas, kibernetines sistemas ir piniginę

  1. Pingback: Skrendu ir važiuoju. Automobilio nuoma – noreciaupasakyti

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s