Ar mums pakeliui? Instrukcija kaip pasirinkti kelionių draugą

Šį savaitgalį praleidau viename Lietuvos kurortų, kur tingiai gurkšnodama kavą galėjau stebėti žmones esančius aplinkui. Visi jie atvyko pailsėti, atsikvėpti, pakeliauti po nematytas apylinkes.

p1040402

Žavėjausi dviem senučiukais, kurie, matyt, gavę dovanų kelialapį į Spa iš vaikų ar anūkų smalsiai apžiūrinėjo viską kas vyksta aplink ir vis stebėjosi man jau įprastais dalykais. Pavydžiai žvelgiau į draugių grupelę, kurios smagiai šnekučiuodamosios apie savo vaikučius ir kasdienį gyvenimą visiškai laisvos nuo rūpesčių mirko jakuzzi. O kaip man gera buvo matyti dviračiais minančią šeimą, kur tėvai atostogavo su jau studentiško amžiaus sulaukusiais vaikais (viliuosi ir aš, kad po tų aštuoniolikos metų mano mažytė, dar norės su manim ir “senuku” kartu paatostogauti). Bet..aplinkui buvo ir ne tokių idiliškų keliautojų, buvo tų, kurie net nežiūrėdami vienas į kitą siurbė midijas, buvo tokių, kurie visą laiką svaidėsi priekaištais vieni kitiems arba susėdę prie stalo mėgino perspjauti vieni kitų finansines galimybes.

Och…iš tiesų kelionių draugą (-us) susirasti taip sunku ir sudėtinga, kad tai turėtų būti vienas iš svarbiausių keliautojo įgūdžių! Netikusį viešbutį gali pakeisti, pramogas esi laisvas pasirinkti, įkyrų gidą gali pasiųsti toli toli už jūrų marių, o štai kelionių draugo atsikratyti sunkiau…Rodos, žmogus geras ir nuoširdus draugas, šeimos narys ar kolega su kuriuo puikūs santykiai kasdieniame gyvenime, o štai kelios kelionių dienos ir jau norėtųsi išmesti jį ne tik iš kambario, o ir iš gyvenimo…tai kas atsitiko ir kodėl dažną keliautoją ištinka tokia krizė?

Man kurti santykius, ryšius ir kitokius tarpusavio emocijų mainus su žmonėmis yra ne ką mažiau sudėtinga, nei imtis procesinio dokumento rašymo ar vairuoti judriomis gatvėmis. Visgi kiekvienas žodis, kiekviena veido dalelė, galiausiai rankos mostas ar galvoje išdygusios minties atspindys akyse gali taip greitai viską suardyti arba sulipdyti visiems laikams, kad nežmoniškas susikaustymas užgula pečius. Todėl tikrai nepretenduoju į tarpusavio santykių ekspertes ar kažkokias tai patarėjas šiais klausimais, tiesiog noriu pasidalyti mintimis apie ką reikėtų pagalvoti prieš renkantis pakeleivį, kad vėliau netektų gailėtis ar pyktis kelionės metu.

Kelionės, visų pirma, yra naujos patirtys, nauja aplinka, nauji žmonės ir kultūra aplinkui, o tai sukelia nerimą, jaudulį ir kitas emocijas, geriausiai apibūdinamas kaip stresas. Tik nereikia painioti, čia tas nedidelis “stresiukas” yra geras ir nuostabus, nes jis leidžia atrasti tikrąjį save, patirti tai, apie ką bus galima kalbėti dar metų metus. Kita vertus, bent jau man, tos įsiurbiančios patirtys, plačios akys ir noras pulti įspūdžius gerti didžiuliais gurkšniais yra pagrindinė priežastis, kodėl tampu jautresnė su manimi keliaujančiųjų atžvilgiu.

Kai atsiduodi taip ilgai lauktai ir planuotai kelionei arba pagaliau pasieki ilgos kelionės tikslą – skubi kuo greičiau įgyvendinti savo svajones, tad visiškai nesinori turėti “inkarą” šalia arba tą, kuris burba, kad “čia per brangu” arba skundžiasi, kad jau “skauda kojas, nenoriu niekur eiti, geriau mirkim baseine”. Turiu prisipažinti, visas šias frazes esu pati ištarusi savo kelionių draugams ir tikriausiai net ne kartą, todėl džiaugiuosi, kad mano gyvenimo palydovas puikiai sugeba mane suprasti ir netgi mūsų pasitarimai dėl to, ką daryti toliau arba kur eiti dažniausiai labai draugiškai baigiasi panašiu pokalbiu:

–  O tu tikrai nori ten važiuoti?

– O tu nori?

–  Nežinau…jei nori, tai galim važiuoti…

–  Iš tikrųjų tai tingiu…

–  Tai gerai, nes aš irgi 🙂

Vadinasi, kai renkiesi su kuo keliauti, pirmiausiai turi būti tikras, kad pavyks susitarti. Visiškai nesvarbu ar esat tokio paties amžiaus, lyties, šeimyninės padėties ir panašiai, svarbiausiai, kad su tais žmonėmis (žmogumi) esate turėję galimybę derėtis vienu ar kitu klausimu ir tvirtai žinote, jog sugebėsit rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą.

Nenustebinsiu pasakiusi, kad viena iš esminių ginčų priežasčių yra pinigai. Dažnam atrodo, kad pakanka, jog kelionės draugas (draugai) turėtų panašų būstą, panašias šeimos pajamas ir tai jau garantuoja, kad kelionėje dėl pinigų ginčų nekils. Mano patirtis rodo, kad kelionėse tie, kurių kasdieninė piniginė plonesnė linkę išleisti daugiau, nei tie, kurių storesnė. Žinau ne vieną keliautoją, kuris turėdamas tūkstantines pajamas mėgsta “backpack” keliones, kitaip tariant susimeta reikalingiausius daiktus ir leidžiasi į nuotykius be jokių ypatingų patogumų, prabangos ar pan. Taigi išsiaiškinti ar būtent kelioninės piniginės storis pas jus yra vienodas – privalu.

Kitas svarbus dalykas – kasdienė bendrakeleivių rutina ir įpročiai. Pati esu iš tų, kurie atsikels tuomet, kai to reikia ir be didelių pastangų, netgi galiu pasakyti, kad kelionėse vien tas jaudulys ir adrenalinas pažadina mane kiek anksčiau, nei namuose. Kita vertus, kai pradėjau keliauti su vaiku, poilsis kelionėje tapo būtinesnis ir šiuo atveju įprasto miego laiko atžvilgiu kompromisus darau labai retai (tik kai reikia į skrydį arba nėra visiškai kitos išeities). Tad su manimi žmogui, kuris norės kažką veikti, aukodamas mano ir vaiko miegą – ne pakeliui.

Kalbant apie keliones su vaikais, labai svarbu, kad požiūris į mažųjų keliautojų poreikių tenkinimą sutaptų, nes vieni tėvai linkę kelionėse lepinti savo atžalas, kiti gi tam neskiria didelio atostogų biudžeto. Lengviausia tokiu atveju susitarti iš anksto kas vaikams atostogų metu bus leidžiama, o kas ne ir tuomet lieka tikėtis, kad susitarimo bus laikomasi, nes juk visi žinom, kad draugų šeimai perkant ledus, savas mažylis tikrai nesutiks atsisakyti skanėsto net ilgai įkalbinėjamas, nes blogas pavyzdys yra labai labai užkrečiamas.

Paskutinis dalykas, kuris svarbus renkantis kelionės draugą – pomėgiai. Jokiu būdu nesakau, kad reikia domėtis visiškai tais pačiais dalykais, gal net atvirkščiai – daug smagiau, kai eini į muziejų su žmogumi, kuris dega aistra senienoms ir tau gali jas pristatyti su didžiuliu pasididžiavimu (bent jau tikiuosi, kad tiems, kuriems aš pasakoju muziejuose – taip atrodo 🙂 ). Tačiau būtina nepamiršti, kad kelionėje teks turėti bent kiek suderintą kryptį, tad jei jūsų poreikiai yra visiškai skirtingi (vienas trokšta hikingo po kalnus, o kitas miesto architektūros) kelionė nebus pilnavertė ir neišvengsite nusivylimų.

dsc_5252

Aš kol kas turiu vieną vienintelį kelionių draugą (mažoji keliautoja dar kol kas greičiau mano priklausinys, nei draugas 🙂 ), kuris jau patikrintas per kelionių dešimtmetį, kuris apie mano nuotaiką, planus ar mintis gali spręsti iš žvilgsnio ar pirmo ryte ištarto “Labas”. Bet tikiu, kad susirasti didesnį būrį kelionių draugų būtų ne ką mažiau įdomu ir prasminga, nes patirtys bei išgyvenimai sujungia žmones, o jų kelionėse tikrai nepritrūksta.

P.S. Esu įsitikinusi, kad medaus mėnesio kelionė turėtų būti prieš, o ne po vestuvių, nes ji dažniausiai parodo daugiau, nei ilgi draugystės metai.

Justė

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s