Apie tai kodėl AŠ keliauju ir noriu, kad ir TU keliautum!

Kartais paėmus kompiuterį į rankas ir atsivertus “būtinai turiu perskaityti” puslapius, tiesiog norisi užversti kompiuterio ekraną, nes suprantu, jog kitaip paskęsiu informacijos baloje…Esu viena iš tų, į kurias, kaip potencialų vartotoją, kėsinasi kas netingi, nuo politinės partijos iki internetinių pardavėjų. Ir tas informacijos srautas sukuria nerealios realybės jausmą, įtraukia į savotišką burbulą, kuriame gyveni manydamas, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali ir mėgsta gerti kavą iš kartoninio puodelio pakeliui į savo darbą, kad visi susirenka prie balsadėžių, jog tartų vieningai TAIP liberalkonservatoriams, o vakarus leidžia skoninguose klubuose, ragaudami šių metų derliaus vyną ir klausydamiesi Andriaus Tapino.

Taip yra ir su kelionėmis, kai jau esi pažinęs ne vieną, o dešimtis šalių, pamiršti kokie patyrimai ir keliai iš tiesų tave iki jų atvedė, kokios pirmą kartą buvo drebančios kojos lipant į lėktuvą ir kokie neįveikiami atrodė provincijos kompleksai, vos telpantys į rankinį bagažą. Todėl šiandien, lyg koks senas politikierius, nuolat agituojantis už savo partiją, noriu pasidalyti mintimis kodėl aš nuolat visiems ir visada peršu mintį keliauti (nors esu visiškai nesusijusi su kokiu nors turizmo verslu ar įmone) ir kuo gi tas kelionės džiaugsmas man toks ypatingas ir nepaprastas, kad vis mėginu juo aptaškyti šalia manęs esančius žmones.

dsc_5838

Neseniai skaičiau straipsnį, kuriame buvo teigiama, jog mokslininkai tyrė kelionių įtaką mūsų gyvenimams ir nustatė, kad kelionėmis žmonės linkę džiaugtis žymiai ilgiau, nei įsigytais daiktais. Šios išvados paaiškinimas buvo visai paprastas – įsigytas daiktas pagerina mūsų gyvenimo kokybę, tačiau jis niekada netampa mūsų dalimi (na išimtimis, matyt, galėtų būti nebent >40 metų sulaukę vyrai, kurie įsitikinę, jog motociklas tarp kojų automatiškai sustiprina vyriškumą). Tuo tarpu kelionės ir jų įspūdžiai įsigyvena mumyse, mes jais remiantis priimam sprendimus, jais dalijamės su draugais ir pažįstamais ir net po daugelio metų galim džiaugtis, kad kelionė praplėtė akiratį, parodė kitą Žemės kampą, “nurovė stogą” ar tiesiog įkvėpė.

Drąsos pirmą kartą iškelti koją iš savo “teritorijos” tikrai reikia nemažai, tačiau būtent toks spyris sau pačiam į pasturgalį, leidžia įsivertinti savo kasdienius gebėjimus, užsispyrimą, streso valdymo, komunikacijos sugebėjimus. Tikrai nepameluosiu sakydama, kad pats didžiausias džiaugsmas yra pasakoti draugams ir artimiesiems apie tai, kaip kelionėje pavyko išspręsti kokią keblią situaciją (mano mėgstamiausias pasakojimas apie mūsų siaubo kelionę nuo kalno šlaito apie kurią rašiau čia) ar įsivelti į kokį kultūrinį nesusipratimą. Aš tikiu, kad po kiekvienos kelionės grįžti kitoks, pilnesnis, tvirčiau žinantis, kas glūdi tavo galvoje, ir kokios jėgos slypi tavo kūne. Todėl, mano galva, kelionės yra puikus būdas pažinti savo galimybių ribas.

Kita vertus, ne visuomet grįžti “papilnėjęs”, kartais atvirkščiai, palieki kažkur toli užsienyje savo susikurtus baubus ar tiesiog atsikratai nereikalingų baimių (puikus pavyzdys “ką žmonės pasakys, jei mes…” ). Atsidūręs margesniame pasaulyje pradedi suprasti, kad konformizmas ar tiesiog perdėtas noras susilieti su minia tik trukdo jaustis laisvu ir laimingu, o naudos neduoda jokios. Reikia pripažinti, kad pats procesas nėra toks paprastas ir gali būti gana skausmingas, visgi kalbam apie savasties išplėšimą, galvos “chirurgiją”, tačiau reabilitaciją visuomet palengvina nekasdieniai įspūdžiai 🙂 Paprasčiausias pavyzdys būtų avalynės pasirinkimas. Taip, pirmosios kelionės metu norėjau atrodyti padoriai ir dėl to paaukojau bent keturis kojų pirštus, nes vaikščioti po įkaitusias Briuselio gatves su “biuriniais” bateliais ne pats protingiausias pasirinkimas… Ir taip, kitoje kelionėje vėl įvairiausiai rangiausi aukodama savo pėdas “dėl grožio”… Supratimas, jog niekam nerūpi turisto grožis ir stiliaus jausmas išskyrus jį patį, atėjo lėtai ir (kaip jau minėjau) skausmingai. Tada atradau batus, kuriuos į ką nors “gražaus” iškeičiu tik su sąlyga, kad nereikės pėdinti daugiau kaip 200 metrų.

Kelionės jau amžių amžius vilioja smalsius žmones, tuos, kurie nori savo akimis pažinti ir pajausti tai, apie ką skaitė knygose, girdėjo dainose ar pasakojimuose. Mes taip pat prieš kiekvieną kelionę stengiamės sužinoti kiek įmanoma daugiau apie lankytinas vietas, žmones, kultūrą, politines aktualijas ir tuomet būna labai smagu nuvykus sužinoti, kas yra tiesa, kas melas, o kas tiesiog gidų sugalvoti pasakojimai ar triukai turistų linksminimui.

Todėl kelionės yra geriausias būdas patikrinti ir paneigti mitus bei stereotipus, praplėsti akiratį. Paprasčiausias pavyzdys kaip kelionės padeda žmonėms kritiškai vertinti situaciją: po internetą vis besiblaškantys įvairaus pobūdžio kainų palyginimai (kalafioro skandalo metu mes kaip tik buvom Barselonoje). Šią informaciją vertini vienaip, jei sėdi Lietuvoje ir gali gauti tik tą informaciją, kurią tau pateikia tavo kaimynas emigrantas ar tikslingai sukurtas tinklapis, apimantis tik tuos duomenis, kurie naudingi jo kūrėjui ir visiškai kitaip žvelgi, kai turi laisvę matyti, jausti, girdėti ir vertinti savo kailiu. Tuomet pamatai, jog pasakojimai apie aukso kalnus viso labo tokie pat reikšmingi kaip Eldorado istorija.

Kitas kelionėse mane ištinkantis aspektas yra tas, jog jose, staiga, nei iš šio, nei iš to atsiranda svarbiausio ir man labiausiai nuolat trūkstančio dalyko – LAIKO! Kasdienė rutina taip įsuka žmogų, jog laikas artimiausiems žmonėms ir pačiam sau tampa didžiule prabanga, kurią gali leisti tik per atostogas. Nors dabartinės mano pareigos – visą dieną mama – nepaisant to, nespėju skaičiuoti pasibaigusių dienų ir amžiams dingusių akimirkų. Todėl atostogos puikus metas pradėti sportuoti, jei tam neatsiranda laiko kasdienybėje, pagaliau ramiai pavakarieniauti plepant iki vėlyvos nakties apie ateities planus (o ne statybos darbus, Barboros užsakymo turinį ar kitos savaitės viršvalandžių tvarkaraštį), galiausiai tai laikas įamžinti nuostabias akimirkas (pvz. kaip tavo pirmagimis jau vienas, nebeprilaikomas teplena pirmą kartą per žolę). Tikriausiai tas magiškai atsirandantis laikas ir yra dabartinis mano atostogų troškulio variklis, nes smalsumas (kaip bebūtų gėda prisipažinti) su metais vis mažėja ir jį vis reikia “užkūrinėti”, kad netapčiau jau “visažinančia” motera…

Atotrūkis nuo darbo, kasdienybės, rutinos, įsipareigojimų, kurį galima patirti tik kelionėse į užsienį yra nepakartojama terapija sielai ir tuo pačiu įsitempusiems pečiams, spengentiems smegenims ir jau seniai iš veido išėjusioms akims. Tai ypač juntama tose šalyse, kur nežmoniškai brangūs pokalbiai telefonu, internetas slenka vėžlio greičiu, o telefono antena rodo ne daugiau kaip vieną ryšio padalą. Pačių pirmųjų kelionių metu, kuomet mano darbas dar man atrodė lygus mano gyvenimui, o uždirbdama minimumą už 12 darbo valandų per dieną vis dar jaučiausi labai svarbi ir nepakeičiama, sužinojau, jog išsijungti telefoną galima ir netgi labai sveika. Todėl, jei šiuo metu esate kuo nors panašus į mane, ypač, jei manot, kad be jūsų, aplink jus esantys žmonės pražūtų, komanda subyrėtų, verslas bankrutuotų, o klientai išsilakstytų, o vyras su vaikais mirtų iš bado – pats laikas įsigyti lėktuvo bilietą! Aš pažadu, kad tas supratimas, jog galima pasitikėti savo kolegomis, bendradarbiais, draugais bei šeimos nariais bus ne ką mažesnis pasiekimas, nei pagaliau pasiekta Nirvanos būsena medituojant kur nors Himalajų kalnuose.

Vat, rodos, ir viskas.

Nors kita vertus tai ką surašiau ir apima viską, visą save, visą gyvenimą, visą aplink supantį pasaulį, tad lieka prisipažinti, jog kelionės kuria tai, ką vadinu “kasdienybe”.

Todėl tikiu, kad aplinkinis pasaulis gražėja su kiekviena šviežio keliautojo parsivežta šypsena, su kiekviena iš už jūrų atkeliavusia puikia idėja ir su kiekvienu svetur paliktu lietuvišku kompleksu!

Justė

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s