Vasaros pabėgimas į Lenkiją. Pradžia

Lietuviškos vasaros vidurys, darbe jau vyksta karuselė atostogos-lauktuvės-atostogos, vis plaukia įspūdžiai iš nuostabių pasaulio kampelių. Mes pagauti atostogų nuotaikos ir žinodami, kad iki mūsų “didžiųjų atostogų” dar bene pusmetis, desperatiškai, kaip ir kasmet, bandom įsprausti trumpą pabėgimo planą į savo dienotvarkes, kas vakarą vis vildamiesi dar pagauti kokį nerealų pasiūlymą… Bet Vilniaus oro uosto durims užsivėrus iki vasaros galo – viltis miršta ir lieka vienas kelias – kelionė automobiliu pas kaimynus.

Peržiūrėję galimybes: Saremos salos, Talinas-Helsinkis, Daugpilis ir Zarasų apylinkės, Sigulda-Cesio nacionalinis parkas, Venspilis-Liepoja, Gdanskas ir Mozūrijos ežerynai, išsirinkom gana keistą maršrutą, apie kurį turėjom tik vieną lankstinuką, parsivežtą iš Lenkijos: Augustavas-Liublinas-Žamošč-Balstogė.

Mes išvažiavom penktadienį po darbo, tikslas – pasiekti Augustavą ir jame esantį B&B Stary Dom iki 20.30 val., kad dar bent pusvalandis liktų iki I. miego laiko. Išvažiuojam iš Vilniaus, apie pusė šešių vakaro ir jau GPS ekrane matom nenuginčijamus faktus – reikia plano B, nes mes neįvertinom aplinkybės, jog Vilnius po darbo važiuoja atostogaut, taip pat, kaip ir mes, ir taip pat sėdi mašinoje ir širšta, kad trečdalį kelionės laiko surys stovėjimas kamštyje, siekiant išvažiuoti iš miesto…

Pradedam dainuoti, nes kas geriau, nei muzika, gali pakelti nuotaiką? Mažoji pradeda užsakinėti muziką ir mes abu atrandam savyje net šiek tiek poeto, ir net kompozitoriaus, nes atsakymas “nemoku dainelės apie žirafą” yra ignoruojamas ir palydimas didžiuliu nepasitenkinimu 🙂

Pagaliau matyti pasukimas į Druskininkų kelią ir pagaliau mes VAŽIUOJAM! Užlieja malonus atostogų ir laisvės jausmas, vaizdai ima keistis, dainelės prityla, dabar vis žvalgomės ir džiaugiamės, kad dar yra pakelėse karvučių ir arklių, o ir įprastas miškas virsta puikiu pokalbių ir veiklos objektu. Netoli Alytaus imam svarstyti kur gi čia skaniai pavalgius vakarienę, užsukam Dzūkijos dvaran, suraitom po dosnią porciją jautienos ir paskui besileidžiančią saulę išrūkstam į Augustavą. B&B paprastas, bet švarus ir tvarkingas, rodos daugiau norėti iš vienos nakties nuotykio ir neverta, tad krentam į lovą, “didžioji keliautoja” lūžta vos padėjusi galvą ant pagalvės, o aš su atostogų jausmu krūtinėj ir nerimu dėl rytdienos 5 valandų kelio, vartausi mėgindama surikiuoti mintis. Pirma atostogų diena baigėsi.

Prabudom, mes jau Lenkijoj, Augustavo mieste ir sušlemštę savo lenkiškus pusryčius keliaujam pasižvalgyti po miestą. Šeštadienio rytas, tad miesto centras užpildytas įvairiausiais prekybiniais kioskeliais, mugėmis, nuo ekologiškų ir etnografinių objektų iki sendaikčių ar tiesiog šeštadieninio turgaus. Pasivaikštom, pasimėgaujam, paskanaujam ir traukiam link upės.

Vanduo – tikras gyvybės centras Augustave, palei upę einančiose promenadose, zuja dviračiai, pėstieji, vaikiški vėžimėliai, bėgikai, “šliaužikai po vakarykščio” ir kitos personos bei transportas. Paplaukioti galima kokio tik pageidauji dydžio, formos, paskirties ir techninių galimybių laiveliu-dviračiu-valtimi-plaustu, pasirenkant tiek kelionės trukmę, tiek kainą, tiek savo paties veiklą (sėdėti, irkluoti, minti ir t.t.). Laiko turim nedaug, tad visi trys sutariam – Augustavas puiki vieta savaitgalio kelionei, tad tikrai dar sugrįšim, o mums lieka paskutinis tikslas prieš išvykstant – rasti gerą žaidimų aikštelę.

Mane sužavėjo lenkų verslumas, pavyzdžiui einant ganėtinai nedidelio miesto gatvėmis vis užkliūva užrašai “Žuvies parduotuvė”, kai Vilniuje tokios yra vos kelios ir tai pardavinėjančios atvežtinę žuvį už kosminę kainą, o štai lenkai, prigaudo savuose vandenyse, užaugina savuose prūduose.

Pagaliau vaikštinėdami randam super puikią žaidimų aikštelę (jei kada ieškosit, tai nuo laivelių prieplaukos, atsisukus veidu į tiltą reikia paėjėti į dešinę pakrantės šaligatviu ir prieisit nuostabią žaidimų aikštelę, prie jos automobiliu privažiuoti beveik neįmanoma, įtariu tik vietiniams leidžiama). Prisilakstom paskui I. saulės atokaitoj, pavalgom ir sėdam mašinon. Tikslas – šiandien pasiekti Liubliną.

Kelias Augustavas-Liublinas yra ganėtinai tvarkingas, jokių “lenkiškų kopėčių” nebesutikom, dar kai kur reikėtų kelio pagerinimo, bet iš esmės važiuoti malonu, tik kad važiavimas yra lėtas, nes nuolatiniai posūkiai-kalneliai-miesteliai… Kita vertus tikrai yra kur sustoti pasižvalgyti, pradedant nacionaliniais parkais, Bieloviežo giria, baigiant šiltais tvarkingais Lenkijos miestukais, kuriuose atsispindi lietuvių, baltarusių, totorių, žydų ir kitų pėdsakai. Mane nustebino, kad kelias nėra apkrautas, sakyčiau netgi pustuštis, gal tam įtakos turėjo ir tai, kad važiavom šeštadienį. Pagrindiniai sutiktieji buvo vietiniai, kurie netrukus nusukdavo savo kryptimi arba keistai įdomūs turistai (prancūzų pensininkų pora, du pagyvenę švedai su motociklais, lietuviai turistai, važiuojantys su BMW, bet niekur neskubantys, o važiuojantys tvarkingai ir atsakingai).

Apie Palenkės vaivadiją yra netgi išleistas  laikraštukas lietuvių kalba, prieš kelis metus jau mačiau juo besidalyjančius facebook’e, nes jis parašytas lenko, manančio, kad jis moka lietuvių kalbą, tačiau nepaisant to – labai informatyvi priemonė, todėl siūlau sustoti turizmo informacijos centre ir prigriebti jį. Ištrauką pridedu kad žinotumėt ko tikėtis:

IMG_20170723_203741

Pavalgyti Lenkijoje ganėtinai paprasta, mes tiesiog stodavom miestukuose ar pakelės kavinėse ir užkasdavom kokių pyrogi (lenkiški virtiniai), kita vertus su lenkišku skoniu man taip ir nepavyko susigyventi, todėl turėdami galimybę rinkdavomės tiesiog kitas virtuves – italų, žydų ir pan. Man patiko, kad jei jau aš užsisakau žydišką patiekalą, tai ir gaunu jį, ir tikrai adaptacija pagal regioną autentiškumo neužmuša, tikrai nėra ką lyginti su latviška išmone dėti burokėlius į graikiškas salotas ar marokietišką būdą visus patiekalus (net itališkus!) pagardinti kuminu.

Mes išvažiavom prieš pietų miegelį, tai Liubliną pasiekėm su dviem sustojimais, pirmas po pietų miego pavalgyti, antras pailsėti po 1,5 val. važiavimo, kartu “pasiganant” po gražiai sutvarkytą parkelį miestuko centre ir suvalgant lenkiškų ledų. Liubliną pasiekėm jau visai vakare.

GPS nuvedė mus tiesiai prie viešbučio, įvažiavom į aikštelę, o ten net vietos mašinai nėra (likę tik autobusų ir neįgaliųjų parkavimo vietos). Na ką, pasistatom vietoj autobuso, susirenkam daiktus ir žengiam per neįgaliesiems skirtą įėjimą (nes visi daiktai sukrauti ant I. vežimėlio), bet durys uždarytos. Tenka viską tempti aukštyn laiptais pro paradines duris, nesistebim, nakvynė nakčiai mums kainavo apie 40 EUR, nors ant pastato ir puikuojasi keturios žvaigždės. Pradarius duris pasitinka raudonas kilimas ir aukso spalvos detalės (dažniausiai blogo skonio ženklas), sukam link recepcijos, o ten inirtingas ginčas – akivaizdu, kad recepcijos mergina nesupranta angliškai kalbančio kliento pageidavimų…Atsidūstam…ir laukiam savo eilės. Mus pastebėjusi recepcijos mergina atideda “tolesnį ginčijimasi” tiesiog kreipdamasi į mus, mano vyras stengiasi kiek įmanoma labiau lenkiškai ištarti mūsų pavardę, rezervaciją randa, išklausom trumpos info apie pusryčius ir kt., susirenkam daiktus ir keliaujam apžiūrėti kambario. Lūkesčiai jau žemiau 3 žvaigždžių…

Durys atsiveria, o už jų didžiulis, maloniai šviesus, autentiško pastato (buvusios žydų mokyklos) kambarys, su visais keturioms žvaigždutėms įprastais atributais, nusileidžiam pavakarieniauti, o ten autentiška žydų virtuvė ir tikrai geri europietiškos virtuvės patiekalai už padorią kainą (nuo 15-40 PLN). Su saule kartu nusileidžia ir visos baimės, stresas ir įtampa. Pagaliau pasiekėm Liubliną – nuo rytojaus jau TIKROS atostogos!

Laukite tęsinio…

 

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s