Saulėtoji Anglija: Įsivažiavimas į atostogas

Savo kolegoms po kelionės į Nicą žadėjau, kad šiemet jau viskas, nes, na, tikrai tikrai taupysim save ir savo laiką Didžiajai kelionei, tačiau po to sekė kelionė į Liubliną, o netrukus po jos pasimaišė kelių dienų pasiūlymas skrydžiui į UK Robino Hudo oro uostą šalia Doncasterio. O mes žmonės silpni – ėmėm ir nusipirkom, vildamiesi, kad kaip nors pavyks darbuose susitarti dėl tų kelių papildomų dienų, o spalio vidury britų salose dar rasim saulės ir šilumos 🙂

Taigi, penktadienį tvarkingai atidirbom, grįžę čiupom dėtis daiktus ir po kelių valandų jau sėdėjom oro uoste. Žinojom, kad skrydis bus pilnas UK emigrantų, tad tikėjomės, kad mūsų vaikas nebus vienintelis reiškiantis savo nepasitenkinimą, jei lėktuvas tučtuojau nenusileis kur ši paliepė ir kad visuomet bus galima tiems, kuriems kas nors nepatiks – parodyti atitinkamą kelią jų suprantama kalba. Po truputį stengėmės pamiršti darbus ir įsivažiuoti į atostogas, laukėm kada visas tas šurmuliuojantis kalbų, kvapų, susinervinusių veidų ir šypsenų mišinys susės į lėktuvą.

Robino Hudo oro uoste nusileidom apie 23 val. Lietuvos laiku. Vienintelis netikėtas ir neraminantis dalykas buvo tas, kad mano vaikas negalėjo (ar nenorėjo) užmigti lėktuve, todėl tikrai buvau susirūpinusi kaip čia bus toliau, nes įprastai ji tokiu laiku jau seniausiai sau parpia. Bet vos tik išlipus, I. mielai įsitaisė savo vežimėlyje ir ten po kokių 10 min. lūžo. Mes tuo metu keliavom autobusu link Doncasterio, kuris turėjo sustoti tiesiai ties mūsų užsakytu viešbučiu. Tačiau, visai netikėtai, mums paspaudus “STOP” mygtuką ne paties maloniausio veido vairuotojas savo “kaimietiška” anglų kalba mums aiškina, kad šitas reisas tik tiesioginis į miesto centrą ir jis nestos…Tada pagalvoju, kad taisyklės yra gerai, bet galiu lažintis, kad kokioj Italijoj vairuotojas mums būtų nusišypsojęs, klausiamai taręs “turisti?” ir išleidęs mus prie viešbučio.

Išlipam Doncasterio centre, kuris tuo laiku (vietinis laikas apie 10 vakaro) jau visiškai tuščias, o sutikti žmonės tikrai nekelia pasitikėjimo, tad įsijungiam Google maps ir sparčiu žingsniu pradedam 1,5 mylios kelionę į viešbutį… tylėdami, nes abu suprantam, kad bendru sutarimu ir trūkstant laiko pasirinkom spontanišką kelionę su daug nežinomųjų tad kaltinti dabar belieka nebent vienas kitą, ką sėkmingai ir darom žingsniuodami kokią mylią. Visgi grynas oras pramuša priplėkusias mintis, užsimezga pokalbis apie atostogas ir  baigiasi normalūs šaligatviai… toliau jau braunamės per prekybos centrų aikšteles, pakelės takelius ir kitus vežimėliu vos pravažiuojamus kelius. Užtat sutinkam tris šokuojančius ir žolę valgančius triušelius, pribėga lapė, bet mus pastebėjusi sustoja ir mandagiai praleidžia…

Viešbutį pasiekėm sėkmingai, tačiau apėjus aplink radom vienintelį įėjimą – pro barą, tad įsiraunam tiesiai su vežimėlyje miegančiu vaiku, į mus nukrypsta visos ten bokalus kilnojančios regbio komandos akys, užtat recepcijos nematyti, o viešbučio darbuotojai tik maloniai pasisveikina ir eina toliau savo keliais. Galiausiai įsikuriam, vyras recepcijoj gauna elektros jungiklių adapterį, pagaliau atsipalaidavimas ir vienintelė viltis – juk atostogausim Jorke, o Doncasteris ryte gal atrodys visai padoriai (pirminiame plane jam net visą dieną buvom priskyrę!)?

Rytą pradedam pusryčiais McDonald’s, kuris mūsų nuostabai jau nuo 7 ryto pilnas senjorų,  smagiai kertančių burgerius ir blynelius, saulė tvieskia taip, kad I. net užsidengia akis,  o visi small talk (“maži pokalbiai” itin įprasti britiškos tradicijos šalyse kaip mandagumo elementas) sukasi apie “nuostabiai gražų spalio orą”. Po puikių pusryčių išvažiuojam autobusu į Doncasterio geležinkelio stotį, vos išlipę greituoju būdu nusiperkam bilietus ir šokam į traukinį, kuris važiuoja į Jorką – mūsų kelionės tikslą. Kelionė traukiniu dviems asmenims atsiėjo 29 svarus ir truko tik dvidešimt minučių.

Vos išlipus iš traukinio mus apgaubė tokia tikra Anglija, lyg iš filmų apie karalienės Viktorijos laikus, kuri nepaleido mūsų visas likusias atostogų dienas, sužavėjo ir įtraukė panašiai kaip įtraukia visos tos istorijos apie britų monarchų gyvenimo aktualijas ar Downton Abbey serijos. O grįžus namo pradėjau vakarais gurkšnoti arbatą su pienu, nusipirkau porcelianines lėkštes ir jau esu suplanavus Sunday roast (Ilgai keptas mėsos šmotas) ateinančioms išeiginėms.

Taigi, atostogos įsivažiavo, o pati kelionė tikrai pavyko, tad kitame įraše pažadu daugiau ne pasakoti, o parodyti ką galima pamatyti, paragauti ir pajausti per keletą dienų karalienės Viktorijos laikus menančioje Saulėtoje Anglijoje.

 

Justė

 

 

 

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s