Paskutinės atostogos prieš Atostogas. Tenerifės šiaurė

Taip jau išėjo, kad ilgai planavę savo žiemos atostogas, mėgaudamiesi vasaros šiluma ir kruasanais saulėtame Gente supratom, kad planus tikriausiai reiks keisti… Apsvarstę visus įmanomus variantus, kur galima būtų smagiai pasišildyti žiemą, jau nebe tryse, o trys su puse, susipakavom savo milžiniškus ekspansinius planus ir pasirinkom atostogas Kanaruose. Kadangi Grand Canaria jau buvome aplankę anksčiau, rinkomės likusias salas ir pigiausias iškritęs skrydis buvo į Tenerifę.

Prisipažinsiu, pirma man į galvą atėjusi mintis buvo „o ką mes veiksim ten 22 dienas”? Būtent šitai lėmė, kad kelionę pasirinkom kiek platesnę, t.y. įtraukėm į maršrutą keletą dienų Gomeroje, o grįžtant – Madride, iš viso to išėjo puikios, šiltos ir gana aktyvios atostogos, tačiau pradėsiu pasakojimą nuo pat pradžių.

Išvykimo laukėm Vilniaus oro uoste nuo 3 val. ryto, sausio 1 dieną. Oro uostas buvo pilnas keistų tipų, lėktuve matėsi ne vienas besikankinantis veidas, o mes džiaugėmės savo sprendimu išgerti šampano 8 vakare ir eiti miegoti, nes energija ir nuotaika atostogoms daug svarbesnė, nei per rūką pokšintys fejerverkai.

img_2270

Skrydis iš Vilniaus truko apie 6 val., nusileidom pietiniame Tenerifės oro uoste, be vargo susiradom savo išsirinktą mašiną (nuomojomės iš Cicar), pasidžiaugėm, kad mūsų emmaljunga vežimas sėkmingai tilpo į ją ir pajudėjom šiaurinės salos dalies link. Kad saulės ir šilumos mums pakaks iškart patvirtino poreikis įsijungti kondicionierių, o aplink kelią išsidriekę išdžiuvusios žemės plotai aiškiai rodė, kad lietus čia retas svečias. Visgi pasiekus šiaurinę salos dalį, išvydom ir drėgnus miškus ir žaliuojančius kalvagūbrius, o išlipę trumpom rankovėm iš mašinos čiupom ieškoti šiltesnių rūbų.

Pirmasis mūsų tikras susitikimas su Tenerife išlipus iš automobilio įvyko La Laguna, senojoje salos sostinėje. Buvo sausio 1 dienos popietė, tad mieste žmonės siūbavo lėtai, įsikibę vaikiškus vežimėlius, keliavo į vidudienio mišias, šildėsi saulėje ir vis žvilgčiojo į mūsų megztukus, nes lauke + 19 vietiniams reiškia, kad žieminė striukė būtina. Ispanijos teritorija yra viena mūsų daugiausiai aplankytų, tad žmonės, maistas, meilė vaikams ir gana gausiai lankomos bažnyčios mūsų jau nestebino, o labiau priminė kodėl čia malonu ir lengva keliauti. Taigi mes greitai įsiliejom į miestelėnų gretas, čiaumojom kanarietiškus kepinius ir sumuštinius, siurbčiojom Starbuck kavą ir mėginom visas iš eilės vaikų žaidimų aikšteles bei dairėmės po žavingą senamiestį.

 

Saulei jau sukant į vakarus, nusprendėm, kad laikas važiuoti įsikurti, buvom išsirinkę biudžetinį variantą šalia pagrindinio salos greitkelio – Los Rodeos apartamentus. Viešbutį radom greitai, malonus diedukas kaip ir priklauso, pirmiausiai išgyrė mūsų vaiko grožį ir eleganciją,  po to nuvedė į butą, kuris atrodė dar geriau, nei nuotraukose, tad ramūs ir patenkinti galėjom ištiesti kojas ir užsiimti kiekvienas savo reikalais. Mano galvoje sukosi vienintelė neraminanti mintis – ką valgysim vakarienei, nes sausio 1 d. salos šiaurėje praktiškai niekas nedirba, tačiau pagooglinus greit radom vos už 500 metrų esantį McDonalds 🙂 Galiausiai, sotūs ir laimingi žvelgėm į jūron besileidžiančią saulę sukritę į savo King size (2 m) dydžio lovą ir jau svajojom apie kitas porą dienų kalnuose.

Kalnai mus yra išmokę daugybės dalykų, kažkada net esu rašiusi apie tai savo bloge, bet esminė ir svarbiausiai taisyklė – kalnus lankyti reikia su šviesa ir grįžti iš jų vos pastebėjus artėjančias sutemas, nes saulė čia susileidžia žaibo greičiu. Taigi, kėlėmės kaip tik galėdami anksčiau, užsukom į tą patį McDonalds pusryčių ir pajudėjom į žaliuojančius kalnus. Prieš kelionę buvau prisiklausiusi daugybę pasakojimų apie Anaga kalnus, apie baisiai bjaurų orą, šaltį ir drėgmę, kuris smelkiasi iki pat kaulų smegenų, tad susikrovėm žieminių rūbų komplektą tikėdami, kad viršuje kybanti saulė tik ryto puošmena ir jau tuoj tuoj sulauksim tų atšiaurių orų. Pirmiausiai buvom numatę keliauti iki lankytojų centro pakeliui užsukdami į vieną lankomiausių Mirador de Jardina. Mirador reiškia apžvalgos aikstelę, vaizdingą vietą, tad norint rasti Mirador ir ten paganyti akis, užtenka turėti google maps žemėlapį po ranka, kuriame jie ne tik sužymėti, bet dar ir su reitingais bei nuotraukomis. Mes papildomai naudojom iš Cicar gautą popierinį žemėlapį, nes jame buvo keletas įdomesnių maršrutų, taip pat naudojomės  knygos “The Real Tenerife” patarimais.

Atvykę į Anaga lankytojų centrą sužinojom, kad mums labai pasisekė, nes šiuose kalnuose tokios šiltos ir saulėtos būna vos kelios dienos, taip pat gavom patarimų, kad nenorintiems ilgai sukiotis po kalnų keliukus, labiausiai rekomenduoja važiuoti iki Taganana miestelio, iki kurio ilgą laiką nebuvo žemyninio kelio, todėl jis išlikęs itin unikalus. Taip pat mums patarė pasivaikščioti šalia lankytojų centro esančiais takeliais, kurie skirti šeimoms su vaikais. Tuose takeliuose daug įvairiausių stendų apie augmeniją ir gyvūniją, tačiau pačių gyvūnų, net paukščių pamatyti neteko, todėl dukrytę buvo sunku sudominti vien lapais, medžių šaknimis ir kamienais bei samanomis, o motyvacijos eiti pirmyn savomis kojomis iš vis nebuvo, todėl išmėginę vieną takelį, nusprendėm keliauti toliau žvalgytis po kalnus automobiliu. Pasiekus Taganana džiaugėmės kalnų ir jūros sinteze, o kartu tuo, kad pavyko šiaip ne taip iki jos nusigauti.

Anaga kalnuose pagrindiniai turistiniai maršrutai (keliai) yra tikrai labai apkrauti, todėl  jei važiuosit lėčiau, siekdami išvengti pykinimo (kaip kad darėm mes) ir stosite pakelėje esančiuose Mirador, siūlau GPS rodomą kelionės laiką beveik dvigubinti. Didžiausias žmonių ir mašinų pikas buvo nuo 11 val. ryto iki kažkur 3 val. po pietų, todėl džiaugėmės, kad į lankytojų centrą atvažiavom anksčiau ir dar radom vietą mašinai, o Taganana pasiekę galėjom ramiai papietauti ir apžiūrėti miestelį užuot grūdęsi siauruose keliukuose kartu su turistiniais autobusais.

Šią dieną mudu su vyru tiesiog mėgavomės kalnais, Mirador aikštelėmis, užtat vaikas buvo visiškai nusivylęs, nes vieninteliai matyti gyvūnai buvo keptas aštuonkojis ir keletas varnų bei balandžių, sutiktų miestelio parke. Taigi, gavom pasižadėti, kad kitą dieną važiuosim ten, kur daug gyvūnų. Kanarų salose gyvūnų sutikti sunku, o ir sutiktieji dažniausiai yra naminiai, tokie kaip avys ar ožkos, tačiau čia yra iki šiol geriausias iš mūsų lankytų gyvūnų parkas – Loro Parque. Gyvūnų įvairovė jame nėra didelė, bet tie gyvūnai, kurie čia yra, tikrai atrodo prižiūrėti, turintys pakankamai erdvės gyvenimui ir lankytojai į juos gali žiūrėti visiškai jų netrikdydami. Tiesa, yra ir gana kontraversiškų dalykų, pvz. Orkų baseinas. Parkas pristato, kad jos gyvena čia ne dėl pasirodymų, o dėl to, kad parkas yra įkūręs plėšriųjų banginių tyrimų centrą ir čia gyvenantys gyvūnai yra išgelbėti, gydomi bei tiriami, o  patys negali gyventi laisvame vandenyne dėl įgimtų ar įgytų ligų. Pati pasirodymo programa taip pat daugiau edukacinė, nei pramoginė, rodo kaip daromi gyvūnų tyrimai (pvz. apžiūrimas gyvūnas, kaip jis pats sutinka prisisioti į indelį tyrimams ir pan.), išsamiai paaiškino ką daryti pamačius į krantą išmestą jūrų žinduolį, kaip jį gelbėti, supažindino su gyvūnų anatomija, paaiškino kam  reikalingi pelekai, kaip ir ką gyvūnas valgo, plaukioja, kalbasi su kitomis orkomis. Vaikui šis parkas, o ypač delfinų programa, buvo visų atostogų vinis ir mes vis dar pasikalbam apie tai, ką matėm Loro parke 🙂 Aš irgi vis prisimenu šį parką, nes jame įvyko šis tas labai netikėto – mes buvom kelioms minutėms pametę vaiką iš akių ir per tas kelias minutes, bėgiodama su 7 mėnesių pilvuku spėjau pagalvoti apie visus baisiausius scenarijus… Situacija buvo standartinė, vyras galvojo, kad vaikas šalia manęs, aš galvojau, kad šalia vyro, o realiai ji jau buvo nubinzenusi tik jai vienai žinomu maršrutu. Laimei išsigąsti spėjome tik mes, nes Izabelė pabėgėjusi takeliu, vėliau parbėgo šypsodamasi atgal pas mus, o mes gavom pamoką, kad jau laikas mokyti vaiką nepatekti į tokias situacijas, taip pat būtinai pasirūpinti, kad vaikas su savimi turėtų tėvų kontaktus ir esminę informaciją apie save (pvz. užrašą ant drabužių).

Būdami šiaurinėje dalyje dar ketinom aplankyti salos sostinę Santa Cruz de Tenerife, tačiau nespėjom to padaryti per tas dienas, kol gyvenom Los Rodeos. Visgi vėliau, turėdami laisvą šeštadienį, pasidarėm dienos kelionę į Santa Cruz’ą iš viešbučio pietinėje salos dalyje ir spėjom puikiai viską pamatyti ir aplankyti. Rekomenduoju miesto gamtos ir žmogaus muziejų, kuriame daug sužinojom apie Kanarų salas, jų istoriją, kaip jos susiformavo, kokie gyvūnai jose gyvena, kuo ypatingi ir išskirtiniai čia gyvenę žmonės, kodėl mokslininkai mano, kad Kanarų salos gali būti tikroji graikų aprašyta Atlantida ir dar daug įdomių faktų. Pats Santa Cruz miestas nėra kažkoks itin gražus ar įspūdingas, La Laguna tikrai daug patrauklesnė, bet verta užsukti į vietinį turgų, pasižvalgyti po uosto teritoriją, pavalgyti jūros gėrybių ir tradicinių patiekalų kavinėse, kurių čia gana gausu. Santa Cruz’as taip pat palankiausia vieta pirkiniams ir lauktuvėms, nes didelis pasirinkimas, o kainos mažesnės, nei pietinėje salos dalyje. Kanaruose yra lengvatinis PVM, tad čia verta pasižvalgyti net į drabužius, batus, taip pat įvairią techniką, kadangi salos priklauso ES, tai ir visos gamintojo garantijos pirkiniams pilna apimtimi galiojančios ir neturėtų kelti sunkumų, jei jomis reiktų naudotis jau grįžus namo.

 

Išvykę iš Los Rodeos apartamentų keliavome tiesiai į keltą, kuris mus turėjo nuplukdyti į šalia Tenerifės esančią nedidelę salelę La Gomera, apie kurią papasakosiu jau kitą kartą.

Justė

2 thoughts on “Paskutinės atostogos prieš Atostogas. Tenerifės šiaurė

  1. Pingback: Paskutinės atostogos prieš Atostogas. La Gomera – noreciaupasakyti

  2. Pingback: Paskutinės atostogos prieš Atostogas. Traumos ir ligos vs Tenerifės pietų šiluma ir Madrido romantika – noreciaupasakyti

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s