Paskutinės atostogos prieš Atostogas. Traumos ir ligos vs Tenerifės pietų šiluma ir Madrido romantika

Apie Tenerifę papasakoti kiekvienas gali savaip, nuo reiškiamo nusivylimo “viskas įskaičiuota” viešbučiais iki romantiškų prisiminimų apie pirmąjį susitikimą su Los Gigantes. Mūsų šeima kelionėse gulėjimą prie baseino ištveria vos kelias valandas, o paplūdimys ar maudymasis jūroje apskritai nebūna įtrauktas į mūsų planus, daugų daugiausiai apsiribojam pabraidymu po bangas ir pasivaikščiojimu smėlėta pakrante, tad tikiuosi, kad ir mano pasakojimas bus kiek kitoks, nei įprasta.

Visgi saulės norėjom ir mes, todėl rinkdamiesi gyvenamąją vietą pietinėje salos dalyje, stengėmės vengti didelių miestų, ieškojom gero oro (Tenerifė turi labai daug atskirų mikroklimatų ir tai svarbu pasitikrinti, nes kai kurie miesteliai nuolat košiami vėjo, o už vos 20 km nuolat saulėta ir karšta) ir nedidelio atstumo nuo oro uosto, nes skrydis į Madridą buvo numatytas labai anksti ryte. Išsirinkom apartamentų miestuką Palm Mar, jis yra tiesiog plynoje pakrantėje pastatytas miestelis poilsiautojams, dar ir dabar jame vyksta statybos, miestelyje nėra didelių viešbučių, o vietiniai gyventojai – tai iš Europos į Kanarus gyventi persikraustę pensininkai. Mums toks variantas visai tiko, nes buvo arti Los Christianos prekybos centrų, pagrindinės salos magistralės, turėjo nedidukę pajūrio promenadą, vaikų žaidimų aikštelę ir keletą jaukių kavinių, viena iš jų buvo įrengta tiesiog paplūdimyje, kur kas vakarą buvo galima lydėti saulę su kokteiliu rankose, arba vidudienį leisti tingiai gulint po skėčiu kol vaikas mėgaujasi smėlio ir vandens žaidimais.

IMG_2702

Laiko pietinėje Tenerifės dalyje turėjom daug, beveik 2 savaites, tad žinojom, jog visus planus galim sau ramiai dėliotis pagal meteorologines prognozes, nuotaiką, savaitės dienas ir t.t.  Visgi viena diena šios kelionės metu buvo ypatinga – sausio 14, kuri žymėjo mūsų 14 metų draugystės jubiliejų, tad ji buvo skirta Teidės aplankymui, o šeštadienį, t.y. sausio 12 ketinom aplankyti Santa Cruz’ą, nes būtent šeštadieniais ten ir turgus vyksta ir į muziejus galima įeiti nemokamai (apie tai, ką ten matėm jau rašiau čia). Kadangi Gomeroje daugiausiai gaminomės patys, buvom dar numatę, kad atskirai į kelionės maršrutą įtrauksim pietus žvejų miesteliuose.

Kad ir kiek beplanuotum, kad ir kokius išsamius žemėlapius ir laiko tvarkaraščius turėtum, visuomet gali nutikti kas nors netikėto ir sumaišyti visas kortas. Šį kartą, sklandžiai pradėjus tyrinėti Tenerifės pietinę dalį, braidyti šiltais paplūdimiais, nuvykus į Santa Cruz įvyko šis tas netikėto ir gana nemalonaus, kas sujaukė ateinančias dienas ir priminė mums, kad ir kelionėse atsitinka įvairiausių nelaimių ar nutikimų.

Santa Cruz vaikštinėjom ankstyvą popietę, aplinkui švietė saulė, oras buvo fantastinis, nusprendėm užsukti pietų į tripaadvisor išgirtą jūrų gėrybių restoraną, prisiragavom morenos, jūrų peiliukų, gavom keletą nepakartojamų restorano komplimentų ir pilnais pilvais iškeliavom toliau tyrinėti miestą. Vos perėjus gatvę, einant vienu lygiausių galimų šaligatvių, kaip visad laikiau Izabelę už rankos ir linksmai šnekučiavausi su vyru. Staiga Izabelei susipynė kojelės, aš nebespėjau jos išlaikyti ir pati praradau lygsvarą, tuo metu akyse mačiau tik savo vaiką parkritusį ant šaligatvio ir jos rankalę ant kurios jau leidosi mano pačios koja, tad iš visų jėgų pasistūmiau pirmyn, kad neužminčiau mažosios ir tuomet skridau veidu į žemę, kita ranka apsikabinusi pilvą. Po akimirkos sėdėjau ant to paties šaligatvio skaudančiais keliais, dešiniu petimi ir kraujo skoniu burnoj. Sulėkė koks tuzinas aplink buvusių žmonių, moteriškės guodė Izabelę, klausinėjo ar nesusižeidžiau pilvelio, o aš tokia rami šoko būsenoj sėdėjau jogo poza ant šaligatvio ir keikiausi mintyse už savo nezgrabumą. Ispanai nuostabūs žmonės, tuo įsitikinau ne kartą, man iš šalia esančios kavinės iškart diedukas prinešė ledo, kitas padavėjas servetėlių, mano vaikas buvo apvaišintas saldainiais…Aš pati galvojau didelio čia daikto, nugriuvau, na gėda truputį taip lygioj vietoj, bet gi nieko baisaus, bet vyro veide mačiau tokį nemažą išgastį, tad keliavom iki mašinos ir tuomet susidūriau su savo veidu veidrodyje. Pamačiau, kad šypsotis jau tikrai nebegalėsiu per atostogas, nes nebeturiu beveik pusės priekinio danties, likusieji išjudinti ir rodos gali bet kada iškristi, veidas nubrozdintas net keliose vietose. Bet aš dar veikiama šoko sakau vyrui, ai, didelio čia daikto – užgis, Izabelė dar užklijuoja man pleistriuką, bet vyras nepasiduoda ir pradedam ieškoti dirbančio stomatologo. Šeštadienis, tad tokį rasti nepažįstamam mieste ne taip paprasta, bet iš trečio karto pavyksta ir dar be kita ko jis prancūzas, tad susikalbėt bent minimaliai pavyksta, dar ir papokštaujam, jis mane paguodžia, sutvarko dantį ir vyrui sako, dėl viso pikto nupirkit žmonai ledo ritulio vartininko kaukę, gal padės 😁 Izabelė kol važinėjom po miestą ir kol teko laukti manęs prie stomatologo kabineto elgėsi kaip kokia šešiametė, puikiai suprato, kad dabar man reikia pagalbos ir kantriai laukė, rūpinosi ar man neskauda, o likusią kelionės dalį sakydavo – “Mamyte, žiūrėk kur eini, kad nenukristum” arba “Mamyte, duok ranką, aš tave pavesiu, kad nenukristum”. Nerimavau kaip visas šis nuotykis atsilieps mano pilvelio gyventojui, bet žinojau kad jis tikrai nebuvo sužeistas, nes būtent tai, jog ranka saugojau pilvą ir kritau klupdama ant dešinio šono apsaugojo pilvą, o nukentėjo veidas 🙂 Ironiška, bet tik prieš kelias savaites pati mačiau panašų parkritusios moters aprašymą ir svarsčiau ar tik ji nenori nepagrįstai gauti draudimo išmokos, nes gi kaip gali nukristi ant veido, rankos juk automatiškai įsijungia ir apsaugo žmogaus galvą?! visgi pasaulis yra visoks ir fizikos dėsniai ar mūsų įsivaizduojami refleksai bei instinktai kartais suveikia kitaip nei tikimės, o gal reiktų sakyti, tokia jau mamos pasąmonė, gelbėti pirma vaikus, nepaisant to, kas įvyks tu tavim pačia 😊

Taigi, po šio nuotykio keletą dienų ilsėjomės, gydžiausi nubrozdinimus, saugojau savo jautrius dantis ir leidau sau tiesiog ramiai pagulėti ant sofos.

GP0_0500-EditNors sausio 14 atrodžiau greičiau kaip sugyventinio sumušta, nei 14 metų nuostabaus vyro puoselėjama moteris, visgi ryžausi keliauti į Teidės nacionalinį parką, o vyras pažadėjo pafotošopint, kad mano veidas negadintų įspūdingų panoramų. Ir tai buvo pati vaizdingiausia diena per visas atostogas! Noras prisidengti veidą vis šmėsteldavo, bet greit pastebėjau, kad aplinkiniai labiau domisi aplink esančia nuostabia gamta ir jei jau žiūri į mano pusę, tai labiau dėl akį traukiančio išsikišusio pilvuko.

Teidės nacionalinis parkas yra vertas aplankymo netgi nekylant liftu iki pat viršūnės (mes to nedarėme, nes nėščiosioms tai daryti draudžiama dėl didelio deguonies trūkumo kalno viršuje). Į šią vietą galima važiuoti ne kartą ir ne du, o nors ir kasdien, jei tik leidžia sveikata (netgi vaikštinėjant po mašina pasiekiamą parko dalį, oro trūksta ir nuovargis yra ženkliai didesnis, ypač turinties širdies problemų, nėščiosioms, kūdikiams), susirasti hiking’o maršrutus paprasta, jokių ryškių pavojų (anei kokių gyvačių, anei lakaus smėlio) čia nėra, tačiau vaizdai ne ką prastesni nei JAV nacionaliniuose parkuose, kai kur tiesiog atrodo, jog vaikštai mėnulio paviršiumi, aukštesnėse vietose galima įbristi į sniegą, o kiek žemiau klaidžioti po spygliuočių giraites.

Į Teidę kilom iš Orotavos slėnio pusės, kad galėtume pasigėrėti panoraminiais vaizdais, kuriuos galima pasiekti automobiliu. Nuvažiuoti iki kai kurių apžvalgos aikštelių sunku, tenka važinėti gana statmenomis gatvelėmis, bet keliai asfaltuoti, o vietiniai draugiški, todėl siūlau nepraleisti šių vaizdų 1-2 foto Mirador de Mataznos (28.3497215 16.5252141), 3-5 foto Parroquia Matriz bažnyčia (28.3913340 16.5238472).

Los Gigantes būnant Tenerifėje aplankyti būtina, bet mes pasirinkom neįprastą apžiūros būdą, užuot plaukę laivu, gėrėjomės uolomis iš Oasis šildomo baseino.

Kitas rizikingas, bet pasiteisinęs kelionės atradimas – Garachicco, Masca ir kiti Tenerifės pietvakarinės dalies  miestukai, pasiekiami tik kalnų keliais. Važiavimo buvo kiek daugiau ir jau reikėjo tam skirti visą dieną, jei būtume hikinę Masca, būtų prireikę netgi daugiau laiko. Vaizdai tikrai atperka nuvažiuotą kelią, be to turistų srautai yra itin nedideli, todėl galėjom mėgautis ramybe gurkšnodami kavą miesto aikštėse ar vaikštinėdapo siaurutes miestelių gatveles. Mes nesunkiai įveikėm maršrutą išvažiavę anksti ryte, tuomet galėjom važiuoti ramiai, su daugybe sustojimų pasigėrėdami kalnais.

Dar vienas neblogas mūsų aplankytas taškas – El Medano papludimys ir šalia esantys hiking’o maršrutai kupini nuostabių vaizdų. Vienintelis minusas, kad ši vietovė labai vėjuota, tad norėjosi užsimesti megztuką, kurio nebuvom pasiėmę, nes pagal orų prognozę tą dieną karštis lydė viską aplinkui, tačiau pasižvalgyti į aitvarus, pakasti juodą smėlį buvo tikrai smagu. Pačiame El Medano mokymas kaituoti ar plaukioti banglente yra labai išvystyta verslo rūšis, kaip ir kokteiliukų gėrimas pajūrio promenadoje po šių nuotykių, todėl miestelis pilnas jaunimo, kas Tenerifėje nėra labai įprastair yra šios vietos išskirtinumas 🙂

IMG_2487-Edit

Las Galletas rekomenduoju kaip vietą, kur galima važiuoti tiek pietauti, tiek vakarieniauti, čia rasti šviežios žuvies tikrai nesunku, o šalia uosto ir eilės restoranų yra dar ir miesto promenada su puikiomis žaidimų aikštelėmis, suoliukais skirtais atsipūsti vidurdienio saulėkaitos metu ir desertų parduotuvėlėmis, kuriose galima puikiai užbaigti kulinarinę kelionę po šį žavų miestelį.

Los Cristianos, Los Americos ir kitus didžiuosius kurortus mes taip pat aplankėm, bet ten mums pasirodė per daug balagano, triukšmo ir maišalynės, be to įtariam, kad kaip tik ten valgydami pasigavom skrandžio virusą, kuris mūsų kelionės pabaigą – kelias dienas Madride – pavertė sirgimo maratonu. Izabelė pirmoji pradėjo vemti naktį prieš išskrendant į Madridą, po dienos ji jau buvo sveika, o aš gulėjau ir negalėjau pakilti iš lovos, laimei turėjau įsimetus rehidrono, kuris mane per naktį išgelbėjo ir jau galėjau išlysti iš viešbučio kambario į saulės šviesą. Vyras krito paskutinis ir kaip dažniausiai būna su vyrais – sirgo ilgiausiai, nes jis nevėmė, užtat nuolat jautėsi blogai, vaikščiojo visas be jėgų ir išbalęs, galiausiai išgelbėjom jį su Izabele įkalbėjusios kavinėj užsisakyti colos (nes į maistą jis net nežiūrėjo, o rehidronas jam šlykštus ir jis kaip koks keturmetis atsisakė jį gert). Kaip komplimentą prie maisto toje pačioje kavinėje (matyt iš vyro veido nusprendę) dar atnešė aštrios tokios pagirioms tinkančios sriubos ir galiausiai, kitą dieną, t.y.paskutinę atostogų dieną, pagaliau buvom visi sveiki ir laimingi keliavom namo 🙂.

Madridą mes išbraidėm pėsčiomis, stengdamiesi nuo ligų vaduotis grynu oru ir architektūriniais vaizdais, kurių Madride tikrai gausu, išmėginom ir keletą tradicinių tapų, desertų, nes ispaniškas maistas tinka net tuomet, kai skrandis dar nėra apsisprendęs ar jau gali dirbti. Kadangi skrandžio virusai labai greit plinta, mes nėjom į jokias uždaras patalpas, kad neplatintume savo bacilų, tad Madridą pažinom kaip romantišką parkų, fontanų miestą į kurį tikrai norėtųsi dar kada grįžti ir pažinti jį iš arčiau.

Grįžusi iš kelionės prisižadėjau sau, kad būtinai aprašysiu patirtas traumas ir ligas, nes kelionės tikrai be jų neapsieina ir jos tikrai nėra nė pasaulio pabaiga, anei priežastis nustoti džiaugtis ar keliauti. Namo visgi parsivežėm didingos Teidės, Madrido karaliaus rūmų ir parkų vaizdus, šypsenas iš nuostabios Venecijos stiliaus karuselės, kurią lankėm kas rytą su Izabele Madride, saulę iš nuostabių paplūdimių, žvėriškai skanaus maisto skonį ir jausmą, kad viską galim įveikti su trupučiu kantrybės, žiupsneliu ramybės ir šeimos vienybės.

Gražių kelionių!

O mes planuojam savo naują kelionę ir šį kartą keliausim jau keturiese, laukiu nesulaukiu, nes kelionės su vaikais jau automatu yra nuotykis…

Justė

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s