Aplankytoji Lenkija: kur važiuoti ir ko ieškoti

Paskutinįkart artėdama prie Lenkijos-Lietuvos sienos pagalvojau, kad grįžtu jau aštuntąjį kartą, o mūsų šeimos bendras pasisvečiavimo Lenkijoje laikas skaičiuojamas nebe dienomis ir netgi ne savaitėmis, o mėnesiais. Ir visgi apie Lenkiją esu rašiusi laaaabai mažai ir trumpai, nes, rodos, visi joje yra buvę, visi viską apie ją žino, o tos kelionės po Lenkiją dažniausiai būna tiesiog pabėgimas iš kasdienybės rutinos, tiesiog nieko labai įspūdingo nesitikint ir neieškant. O, bet, tačiau…šiemet juk visi ir norim pakeliauti kiek įmanoma ramiau, “normaliai” ir nieko papildomai su savimi ant peties ar nosyje neparsiveždami, tad toliau sudedu tai, ką esu atradusi Lenkijoje į penkis maršrutus, papasakosiu kokią Lenkiją sutikau ir kokią ją matau dabar bei ko ieškau ir kokie keliai dar nepraminti.

Turiu prisipažinti, kad Lenkiją jaukinausi net keletą kelionių, pirmieji kartai man tikrai nebuvo labai malonūs: maistas riebiai neskanus, balta mišrainė susmulkinta taip, jog atrodo lyg košė, keliai prasti ir sudėtingi, nes aplinkui vieni vilkikai, šalis didžiulė, tad išvažiavęs kelioms dienoms, didžiąją laiko dalį šalį matai tik per automobilio langą…Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad visi minėti stereotipai mano galvoje yra subyrėję ir esu atradusi visai kitokią Lenkiją, kurios esminis bruožas tas, kad ji yra visokia ir gali pasirinkti pats, kokią ją nori pamatyti ir paragauti. Kaip parodė pastarųjų prezidento rinkimų rezultatai – Lenkijoje yra labai konservatyvių ir labai liberalių žmonių, taip pat Lenkija yra ne tik labai pigi šalis, joje gausu ir prabangių vietų, yra visiškai nuobodžių ir stulbinančių kraštovaizdžių, kai kur tirštai prisigrūdę žmonių, o už keliasdešimt kilometrų – tuščios dykynės arba gūdūs miškai.

Toliau aprašiau penkis maršrutus, kai kuriuos juos pilna apimtimi išbandėm kaip atsiras keliones, kai kuriuos sudėliojau iš kelių atskirų kelionių arba jų dalių, sudėjau ir nuorodas konkrečių vietų, kurios mums paliko įspūdį. Mes visuomet stengiamės į keliones įtraukti bent vieną didesnį miestą ir tuomet aplinkines vietoves, miestelius, ežerus, kalnus ir kitą gėrį, kuris yra pasiekiamas, tad ir maršrutus sudėjau ta pačia tvarka.

P. S. su vaikais kol kas varom tik į zoo bei žaidimų aikšteles, į pramogų parkus nemėgstam ir kol nėra reikalo (vaikai dar maži), jais nesidomim ir nelankom.

  • Mano pirmas pasirinkimas kelionei į Lenkiją būtų Wroclavas – miestas, kurį yra išvagoję kanalai, upeliai, tiltai, tilteliai; mano atmintyje išliko “vokiškos” architektūros miesto vaizdas ir laisvo vakarietiško miesto jausmas. Buvom šiemet, tad turistų buvo mažokai, užtat vietiniai buvo tiesiog nugulę gausias viešąsias erdves, senamiestis nemažas, pilnas įdomių krautuvėlių, kavinių, aplink daug žmonių su dviračiais, manau, ši transporto priemonė tinkamiausia miesto pažinimui, nes atstumai dėl vandens gausos miesto centre yra nemaži, upės neperbrisi kur panorėjęs… Vaikams labai patiko zoo, kuris tikrai modernus ir pritaikytas netgi visai mažiukams, su Arfikariumu, kartu sau lyg savanoje besiganančiomis žirafomis, zebrais, antilopėm gnu ir t.t., bei tikra vyšnia ant torto – naminių gyvūnų zoo, kur už 1 zlotą nusipirktais kombinuotais pašarais galima šerti kokį tuziną gyvūnų, po šios pramogos net įrengta vieta rankų plovimui, nes gyvūnėliai tikrai jas nuseilioja kaip reikalas 🙂 Jei važiuočiau antrą kartą – Wroclave norėčiau praleisti dar bent 3 dienas ir vieną iš jų tiesiog “chillinčiau” kur nors ant krantinės suoliuko su Starbuck’o kava gėrėdamasi panorama 🙂 Šalia Wroclavo yra mažai lietuvių atrastas Lenkijos Čekijos pasienyje esantis Sudetų kalnynas ir Krkonoše nacionalinis parkas bei gražuolė viršukalnė – Sniežka. Čia daug hikingo takų, taip pat galima važinėti dviračiais, apžiūrėti tiek gamtos objektus, tiek mažus kalnų miestelius ar pilių liekanas. Mes čia buvom vos 3 dienas, bet realiai galima poilsiauti net savaitę ar daugiau, mūsų vaikai dievino pasirinktą airbnb – senovinę trobą su sutręšusiom lentinėm grindim ir pelėm, graužiančiom naktį mūsų maistą bei arkliais, kurie ateina pažaisti kartu futbolą ar tiesiog pasiprašo paglostymo 🙂
  • Gdanskas – jame esam buvę ir žiemą, ir vasarą, taip pat matėm kaip šis miestas greitai gražėja, taikosi prie turistų poreikių. Norint paprasčiausiai pailsėti – Gdansko senamiestis suteiks viską, ko reikia – gyvenimą miesto centre už padorią kainą (ieškoti per airbnb), skanų maistą, galimybę įvairiai papramogauti (nuo apžvalgos rato iki pasiplaukiojimo laivais). Yra ir zoo (realiai jis šalia esančiame Olivos miestuke, kuris pats vertas popietės pasižvalgymo), bet jis nėra labai išskirtinis, išskirčiau nebent liūtų namą, kuris tikrai šauniausias iš mano matytų. Nors Gdanske esam buvę net kelis kartus – tikrai dar ne viską išmėginom, išragavom ir pamatėm, visgi pora dienų mieste jau leidžia jį pažinti, o turint savaitę galima praleisti dar ir kelias dienas paplūdimy (iš miesto labai paprasta ir nebrangu traukiniu pasiekti Sopotą). Šalia Gdansko mes mėgstam Olštyno mieste esantį Spa viešbutį, jis nėra labai pigus, bet naujas, modernus ir toks, kuriame poilsiauja praktiškai vien tėvai su vaikais, viešbučio restoranas yra ant ežero terasos, prie kurios mažiesiems įrengtas paplūdimys ir varlinykas (tiesiog tvorele užtverta ežero pakrantė), šalia ežero daug pasivaikščiojimo takų, žaidimo aikštelių, galimybių plaukioti įvairiausiomis transporto priemonėmis. Galiausiai į šią kelionę kartu yra patogu įtraukti Malborko pilį, Žalgirio mūšio vietą, Vilko guolį (Hitlerio vadavietę), jei pirmasis objektas yra tikrai įspūdingas ir vertas aplankymo, kiti du daugiau skirti važiuoti su vyresniais vaikais pasimokyt istorijos (mes irgi tinkamą jų aplankymą pasilikom ateičiai).
  • Liublinas – Lenkijos/Ukrainos pasienyje esantis miestas, kurį pamiršta turizmo agentūros ir gidai, bet pilnas lietuviškos istorijos ir tikrai pavergęs mano širdį. Pats Liublino senamiestis nėra labai didelis, bet palyginti su kitais miestais – kitoks, nes architektūra primena Vilnių, ne vokiškuosius miestus. Daugiau apie Liubliną esu parašius čia, ten ir foto gana gausiai pridėjau. Liublinui užtenka keletos dienų, tačiau šalia labai patogu prijungti vienus gražiausių Lenkijos miestelių: Chelm, Zomosc, Kazimiersch Dolny ir kelionė su pakeliui aplankoma Balstoge ir šalia esančiu Tykocin miesteliu ir pilimi gali prasitęsti iki savaitės ar dar ilgiau. Mes patys taip pat į Liubliną tikrai dar norim grįžti ir svajojam prie šios kelionės prijungti ir poilsį Bielaviežo girioje arba viešnagę Ukrainos Lvovo mieste.
  • Bene populiariausias miestas Lenkijoje – Krokuva – juk visi žinom, kad tai buvo klestintis karalių miestas, sostinė, tad į ją plūsta ne tik lietuviai, bet ir kiti užsienio turistai (na turiu minty visokius vokiečius, amerikiečius ir t.t.), todėl šiemet yra idealus laikas Krokuvai aplankyti. Mes šiemet grįžom Krokuvon praėjus 6 metams ir mums ji pasirodė visai nepasikeitusi, išskyrus tai, kad dauguma turistų šiemet yra kalbantys lenkiškai, o ne angliškai. Visgi turistų buvimas šį miestą daro kitokiu – jis turi daug visko orientuoto į turizmą ir tai, matyt, priežastis dėl kurios jis atsidūrė mano sąrašo 4 pozicijoje, aš tiesiog labiau mėgstu autentiką ir mane truputį nervina tie žmonės su plakatais “private tours” kaip ir pagrindinėse aikštėse užraitytos maisto bei suvenyrų kainos. Visgi šalia Krokuvos yra kitas labai patrauklus objektas – Aukštieji Tatrai, tad Krokuva plius kalnai jau yra super vaizdais gausi kelionė, o jei dar pridėsit nuo Kelcės einantį 25 pilių aplankymo maršrutą ir Veličkos (kuri yra visiškai Krokuvos pašonėje) druskų kasyklas bus ne ką prastesnės atostogos, nei kokioj Prancūzijoj. Mes, deja, pilių kelią išmetėm iš savo kelionės, nes jis įėjo į apskritį, kurioje mūsų kelionės metu buvo išplitęs COVID-19, šiemet Zakopanę, kurioje jau buvom buvę, pakeitėm į Slovakijos Žemuosius ir Aukštuosius Tatrus, nes prioritetu laikėm mažesnį žmonių skaičių. Tačiau mažesnis žmonių skaičius reiškia ir mažesnę pasiūlą, tad Slovakijoje nakvynė ir maistas yra brangesni, nei Zakopanėje, užtat į kainą įskaičiuota didesnė asmeninė erdvė, daugiau kalnų keltuvų, hikingo maršrutų ir mažesni kamščiai keliuose. Jei visgi keliausit į Lenkijos Tatrus ir Veličkos kasyklas, nepamirškit, kad šiais laikais geriausiai sekasi turistams, kurie moka planuoti ir bilietus pirkti internetu bei geba keltis anksti ryte Lietuvos laiku 😉
  • Torunė – pats mažiausiais iš mūsų lankytų ir mano rekomenduojamų miestų, užtat puikus variantas pamatyti tikrai gražų senamiestį, pasimėgauti Lenkijos pigumu ir išmėginti įvairiausias vietines įžymybes (pvz. meduolinės tešlos muziejus, Koperniko namas). Prieš tai minėti miestai, na nebent išskyrus Liubliną, tikrai nėra pačios pigiausios turistinės vietos, tačiau, kaip ir visur galima rasti tiek nakvynę, tiek maistą pagal savo kišenę, užtat Torunėje net labai neieškant galima sutaupyti. Be abejo, šis miestas taip pat turi zoo, kuris yra šalia miesto centro, tiesa labai nedidukas, palyginti su kitais Lenkijos zoo ir vadinasi zoologijos ir botanikos parkas, tad galima pasižiūrėti ir retesnių augalų, ne tik gyvūnų. Mes keliaudami į Torunę kartu pasimėgavom ir Mozūrijos ežerynais bei pilimis, man labiausiai patiko Gižicko, kuris tikrai yra geras kurortinis miestelis mėgstantiems maudynes, atrakcionus ir panašias pramogas, aplankėm Reszel pilį (mes labiau pilis mėgstam apžiūrinėt iš išorės, tad viduj nebuvom), nakvojom Ryn’e esančiame viešbutyje-pilyje (patirtis įdomi, bet kainos kokybės santykis nuvylė), tuo pačiu buvom ir Olštyne, jau mano minėtam Spa viešbutyje. Atstumai gaunasi nemaži, todėl nors Torunei skirti daugiau nei 3 dienas nelabai apsimoka, visgi kelionę geriau planuoti bent 5 dienų ar savaitės ilgio, kad netektų viso laiko praleisti mašinoje.
  • Mūsų nusižiūrėtos, bet neaplankytos vietos: Hel pusiasalis Baltijos jūroje, žiūrėjom, kad galima keliauti traukiniu ar net laivu iš Gdansko ir pajūrio miestų (Sopotas, Gdynia), bet kol kas neatsirado tam laiko, taip pat toks nedidelis, bet hikerių labai mėgstamas Rytinis Karpatų kalnų kampelis ant Lenkijos/Ukrainos sienos, vadinamas Bieszczady nacionaliniu parku, kuriam šią vasarą pristigom atostogų dienų, bet kalnų vaizdai labai traukia ir aišku Poznanė, kurią kada nors ketinam išvysti pakeliui į Vakarus 🙂
  • O jūs, ką esat atradę Lenkijoj?

Leave a comment